Cannelés Bordelais - pyragaičiai, verti nuodėmės

Sakyčiau, kad mano kulinarinės jėgos vėl sugrįžta su visu trenksmu, šį kartą pristatant nerealų desertą -pyragaičius : Cannelés Bordelais ( jų nepalyginsi nei su keksiukais, nei su spurgomis nė iš tolo....)


Tai prancūzų regiono Bordeaux specifiniai pyragaičiai, sakyčiau :) Daugiau istorijos rasite čia : http://www.cannele.fr/

Taigi, beviešint FR kaip gi neužlėksi į kokį prekybcentrį pasižiūrėti kaip kas ir t.t.t.

Šių Cannelés Bordelais kepimo formą nugriebiau tiesiog atsitiktinai - na patiko tiesiog, pagalvojau, puikiai pritaikysiu keksiukų kepimui. Netikėtai kitame prekybcentryje esančioje vietinėje kepyklėlėje (ech.... kaip aš dievinu jų Boulangerie ...)

... užmatėm panašius pyragėlius ir be abejo paragavom !!! Tai buvo kažkas nerealaus, išorė lyg karamelizuota ir traški plutelė, o vidus - šviesus, netikėtai drėgnas ir minkštas..mhhh ( net dabar užsimaniau jų, berašant šį pranešimą :)) )

                                                                         ***

Patikėkite manimi :  tai, ką dabar siūlo LT kavinukės ar kepyklėlės, savo išvaizda, skoniu, aromatu bei kvapu nė iš tolo neprilygsta šiems nepakartojamiems naminiams  Cannelés Bordelais - Taip kad greitai greitai atsiraitokite rankoves ir į virtuvę !!! ;)

                                                                          ***

Be ilgų įžangų pateikiu ir Jums šio įstabaus skonio Cannelés Bordelais receptuką :
(gaminau pagal Le Blog de Liligribouille , Gustave bei Recettes by Hanane rastus receptukus)

Kadangi čia skirta 12 -ai Cannelés Bordelais aš porcijas dvigubinau ir man gavosi net 34 ! ;)
o iš keturgubos normos išeina lygiai 56 didesni pyragaičiai :)

Reikės :

* 1/2 litro pieno
* žiupsnis druskos
* 2 kiaušiniai + 2 tryniai
* 3 val.g š. skystos vanilės (ekstrakto) ( galima pakeisti į vanilės ankštį arba cukrų)
* 1-2 val.g š. romo ( pačio geriausio galima juodojo)
* 250 g cukraus
* 50 g sviesto
* 100g miltų

* Cannelés Bordelais kepimo formos ( arba metalinės (būna vario , aliuminio) , arba silikoninės ) (jei tokios neturite, tokiu atveju tiks ir keksiukų ar kitų pyragaičių kepimo formelės ;) )
* sviesto formelių ištepimui
* rudojo cukraus formelių pabarstymui

į gan platų indą suberiu miltus ir cukrų be žiupsnį druskos ir gerai išmaišau.

tada į kaitinimui skirtą indą supilu pieną, įpilu vanilės ekstrakto bei romo (galima romo visai nepilti, bet patikėkite, skonis tikrai skiriasi : kur su romu , o kur be romo - išbandžiau praktiškai ;) ) ir pakaitinu pieną iki užvirimo.

tuo metu, kol pienas kaista, į miltų+cukraus mišinį įmušu kiaušinius ir trynius.

kitame kaitinimo inde išlydau sviestą.

kol sviestas lydosi, miltų+cukraus+ trynių+kiaušinių masę gerai išmaišau mediniu šaukštu.

tada į masę palaipsniui supilu išlydytą sviestą ir gerai viską išmaišau iki vienalytės vientisos masės.

dabar, kai pienas gerai užkaito ( kai indo pakraščiukuose pradeda matytis mažyčiai burbuliukai), jį dar karštą supilu ant masės ( vėlgi palaipsniui) ir maišau maišau maišau) Palieku, kad atvėstų...

Nenustebkite, jei Jums tešla pasirodys tokia skysta kaip lietinių tešla (manau, perpus skystesnė). Taip ir turi būti ! Ir geriau nieko nekeisti ( t.y. nedėti daugiau miltų ,tik lygiai tiek, kiek recepte nurodyta - mano patirtis - pati pirmoji partija dėl mano noro savavališkai kiek patirštinti tešlą iškeliavo tiesiai į šiukšliadėžę...)

Dabar vienas iš pagrindinių šio recepto niuansų - šią tešlą (uždengus indą) reikia palaikyti mažiausiai 1 h šaltai , o geriausiai būtų nuo 24 h iki 48 h šaldytuve ( beje, šią tešlą šaldytuve drąsiai galima laikyti iki 2- 3 dienų) , tiesiog per šį laiką tešla lyg subręsta vos vos sutirštėja ir Cannelés Bordelais žymiai geriau iškyla bei nuo to priklauso šių pyragėlių skonio sodrumas ;) ) O pvz. Dey cuisine tešlą siūlo laikyti min 12 h... Kitaip tariant: kuo ilgiau tešla "ilsisi", tuo geriau gaunasi šie pyragėliai ;)

Kitą dieną išimu indą su tešla - ją gerai išmaišau ( mat paviršius būna pasidengęs sviesto sluoksniu lyg putele -užtenka paimti šluotelę ir energingai paplakti arba dar paprasčiau suplakti mikserio pagalba)

Kepimas : įkaitinti orkaitę iki 260 laipsnių karštumo. ( jei kepama metalinėse formelėse ,tai galima ir karščiau,)

Dabar belieka paruošti kepimo formą : kiek domėjausi, tai geriausi (tie tikrieji pyragėliai) gaunasi kepant metalinėse (vario, aliuminio) formelėse , rezultatas: tolygiai karamelizuota plutelė ir gera iškepęs korėtas ir minkštas vidus, vienintelis jų minusas, kad vienos tokios metalinės formelės kaina prasideda nuo ~ 25 litų... ) bet iš jų yra sunkiau išimti - čia jau reiktų pasitreniruoti, tad pirmiems bandymams drąsiai galima kepti ir silikoninėse kepimo formoje ( kokią ir nusičiupau, bet jau pagavo nenumaldomas azartas išbandyti ir metalinėse :)))
Yra didelių pyragaičių formelės - jų matmenys : 5 cm diametras ir 5,5 cm gylis.

Taip pat yra ir mini formelės, kurių diametras būna 3cm - 3,5cm diametras ir gylis 3,5cm . Įsivaizduojate, koks skanumėlis yra šių mažyčių??? :)

Pirmą kartą kepdama aš ištepiau formeles sviestu ir, kaip pasiūlė viename kulinariniame tinklaraštyje Gustave , į kiekvieną formelę įbėriau po truputį rudojo cukraus. Bet tikrai nėra būtina tepti silikonines kepimo formeles ;)

Tešlos išpilstymas - kadangi jau pasitreniravau, tai atradau, kad patogiausia tokio skystumo tešlą supilti į matavimo indą su snapeliu ir tik tada supilstyti į formeles ( taip bus patogiau: neapsitaškys formos kraštai ir lengviau dozuoti)

Dar vienas niuansas : tešlą pilti į formeles ne iki pat viršaus, vos vos palikti kraštelių , kažkur 0,5cm kad liktų iki kraštelio - nes tešla kepdama kyla - tiesiog kad Jūsų pyragėliai "nepabėgtų" :))))

Kepimo laikas : kadangi tešla pakankamai skysta, o kepimo forma minkšta, tai aš ją iš pradžių perkėliau ant grotelių (beje, rekomeduojama kepant silikoninėje formoje, ją statyti būtent ant grotelių) ir taip kartu su grotelėmis įstačiau orkaitės vidurinėje pakopoje.

 Bet kadangi pyragėliai bekepant labai taškosi, vis tik geriau kepimo formas sudėti ant kepimo skardos - taip patogiau pastatyti į orkaitę nebijant kad netyčia kryptelėjus formelėms tešla išsilies.
5-15 minučių 250 laipsnių temperatūroje (geras ženklas, kai tešla formelėse pradeda virti - kunkuliuoja ir taip ji verda kažkur pusę kepimo laiko) , tada po 5-15 minučių temperatūrą staigiai sumažinu iki 160-170 laipsnių ( pagal receptą tai turėtų būti 180-190, bet manau, kad mano orkaitė tiesiog kaitresnė ir tas 10-20 laipsnių skirtumas labai jaučiasi) ir kepu ~50 ~60 minučių. Aišku, būtinai rekomenduoju sekti kepimo laiką, mat daug kas priklauso nuo pačios orkaitės - vienos vienaip kaista, kitos kitaip.... . Kažkur įpusėjus kepimo laikui, perkeliu groteles su pyragėliais į orkaitės apatinę (pirmą) pakopą.

Na štai, iškepusių pyragėlių paviršius nebekunkuliuoja (lyg būtų skystas kaip kad kepimo pradžioje) turi būti rusvai paskrudęs ( bet ne pertamsiausiai) dabar belieka luktėlti, kol šiek tiek atvės ( kažkur po 5 minučių jau galima juos judinti iš kepimo formelių)  ir tik tada juos išiminėti - tiesiog apverčiu kepimo formą, ir patys lengvai iškrenta , neprireikia per prievartą jų krapšyti:)

Vis tik šis receptas priskiriamas prie sudėtingesnių: reikia ypatingai atkreipti dėmesį į kepimo laiką ir temperatūrą - jei matote, kad pyragėliams dar kepti ir kepti, o jų paviršius jau per daug skrusta, tada verta sumažinti temperatūrą, skardą perkelti į orkatės apatinę pakopą ir t.t.t.

Ir štai, šie nepakartojami pyragėliai : išorė traški lyg karamelizuota, o vidus viliojančiai minkštas ir drėgnas! Vieną paragavus, rankos pačios siekia paimti dar vieną ...dar ir dar ... dabar jau suvokiu, kad šie skanučiai Cannelés Bordelais tapo vienu iš mano firminių ir, sakyčiau, dažnų kepinukų :)))



Kaip atskirti ar pyragėliai gavosi puikiai ar ne :


Iškepę pyragėliai - požymiai:
* gan tamsiai apskrudę
* paviršiaus plutelė standi ir traški.
* ištraukus iš kepimo formelių puikiai išlaiko savo formą ( nesugriūna/nesubliūkšta/nelinksta pusiau)
* perlaužus pusiau, vidus puikiai korėtas ir drėgnas.


Neiškepę pyragėliai - požymiai :
* gan šviesiai apskrudę
* paviršiaus plutelė per minkšta.
* ištraukus iš kepimo formelių po kelių minučių sugriūna, linksta pusiau ( neišlaiko savo formos)
* perlaužus pusiau, vidus nepilnai korėtas ir dažniausiai pats viduriukas būna per šlapias.

Galima valgyti ir šiltus ir vėsius ir šaltus - jie nuostabūs ! Bet patys pačiausi, skaniausi yra pilnai atvėsę ! Ragaujant tą pačią kepimo dieną, jie yra traškūs (geriausi yra tą pačią kepimo dieną) , o kitą dieną po kepimo jų paviršius tampa vos tąsesnis (ypač jei laikomi dėžutėje, jie gan greitai suminkštėja) - dievinu ir tokius, ir tokius !
Juos galima laikyti sandarioje dėžutėje (geriau ne metalinėje) šaltai, ir max 24 val., o kito tipo canneles galima laikyti ir ilgiau ;)
Prancūzai juos valgo pusryčiams, pavakariams arba tiesiog taip :)

Skanaus ! ;)

Taip... dabar eilė:

* Cannelés Bordelais su kondensuotu pienu
* Cannelés Bordelais su migdolais
* Cannelés Bordelais su šokoladu
* Cannelés Bordelais su ožkos sūriu
* Cannelés Bordelais su sojos pienu ir ryžių miltais (be glitimų)
* Cannelés Bordelais dietiniai !!!
* Cannelés Bordelais su kokosu riešutu pienu
* Cannelés Bordelais su kokoso riešutais
* Cannelés Bordelais su kokosiniu Malibu ir žaliuoju laimu
* Cannelés Bordelais su kumpiu ( sūrus variantas)
* Cannelés Bordelais su sūriu ir dešra ( sūrus variantas)
*..... ( dar papildysiu :) )
*..... ( rasiu - papildysiu ... :))) )